Kategorija: Mitologija

– Kas yra?

– Daktare Buberi, – prabilau, – čia šį vakarą vartojamas vienas žodis, kurio aš nesuprantu.

– Koks tai žodis?

– Dievas, – atsakiau.

Jo akys išsiplėtė ir barzdotas veidas palinko į priekį.

– Jūs nežinote, ką reiškia žodis „Dievas“!

Visą straipsnį galite perskaityti svetainėje alkas.lt

Darbas buvo paskelbtas svetainės www.konstanta.lt vykdytose mokslo sklaidos varžytuvėse 2021 kovo 26-tą dieną.

Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia bendra kalba, panaši pasaulėžiūra ir pasaulėvoka. Vieną iš pirmųjų visas gentis nusakančių pavadinimų aisčiai mums perteikia Publijus Kornelijus Tacitas, paskutinis žymus romėnų istorikas. Apie 98 m. Tacitas baigė rašyti tiriamąjį darbą De origine et stv Germanorvm („Apie germanų kilmę ir būklę“), kuriame 45–tąją pastraipą paskyrė aisčių gentims:

2020 m. spalio 9 d. Nr. 19 (1347)

Papasakosiu apie pamoką, kurią gavau Perkūno namuose Kaune.
Jaunystėje labai norėjau išmokti lipdyti iš molio. Man tai atrodė vienas prasmingiausių užsiėmimų gyvenime. Kartą man mokantis VDU pirmame ar antrame kurse Perkūno namuose buvo surengti lipdymo iš molio mokymai. Ten nulipdžiau savo svajonių ąsotį. Sunkiausia buvo padaryti snapelį, kuris leistų vandeniui lietis viena darnia srove. Kitaip sakant, to snapelio forma lėmė tai, ar ąsotis galės būti naudojamas, ar liks tik kaip namų puošmena. Tąsyk supratau, kad ąsotis nelygus ąsočiui, kad labai daug kas priklauso ir nuo jo formos.

Atrodo atsitiktiniai įvykiai, tačiau jie vienas po kito praskleidžia gelmines mūsų pasaulį laikančias gijas. Viena iš tokių gijų yra mums visiems įprastas žodis Lietuva. Retas kuris besieja šį žodį su dievišku pasauliu. Bet ar nėra taip, kad pirminė šio žodžio reikšmė yra neatsiejama nuo dieviško pasaulio suvokimo.

Mokslinė konferencija "Tarp likimo ir pasirinkimo" vyko 2020 m. sausio 18 d. Vilniuje VU Konfucijaus Institute. Konferenciją organizavo VU Azijos ir Transkultūrinių Studijų Institutas bei Humanistinės ir Egzistencinės Psichologijos Institutas.

Leisiu dar pridėti savo (Kęstučio Račkaičio) nuomonę. Šią nuomonę norėjau išsakyti visiems susirinkusiems, tačiau, matyt dėl to, kad renginys ir taip užsitęsė, tai gerbiamas profesorius Audrius Beinorius, nors ir matė mano pakeltą ranką, visgi nusprendė nebegaišinti daugiau žmonių.

Susirinkę (daugiausia mokslo) žmonės bandė atsakyti į klausimą ar yra laisva valia, kas ji tokia yra, kaip ji siejasi su žmogaus likimu. Tai, mano manymu, yra žmogaus būtį ir santykį su Dievu apsprendžiantys esminiai savivokos klausimai. Tai nėra paprasti klausimai.

Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Šiek tiek pakeitus galima pasakyti - žmogus renkasi tikėjimą, o likimas juokiasi. Šiame vaizdre trumpai apžvelgiama kas sudaro lietuvių dvasinės raiškos turinį bei iš kur ateina šis turinys.

Ankstesnį vaizdrą rasite čia.

Sekančiame vaizdre pratęsiu mintį apie tai kas yra tradicinė lietuvių religija.

Šventoji ugnis degė visą rudenį ir žiemą. Rytoj pavasaris! Kai sunkiausia praeityje, tai belieka tik džiaugtis ateitimi :)

Pastabų aiškinimai

1  (vasario 14-ta prieš 16-tą)

Skirtingai nei eilę metų prieš tai, šiemet Vasario 16-tos šventei viešame žinių sraute buvo skirtas didesnis dėmesys nei iš svetur atėjusiai, mūsų kultūrai svetimai Valentino šventei. Aišku,  viską nulėmė jubiliejiniai metai. Toks netikėtas „atsibudimas“ per jubiliejų kelia mintį: